,,If I have seen further, it is by standing on the shoulders of giants‘‘

 I. Newton

 

Neseniai sužinojome, kad staiga, sulaukęs tik 60 metų amžiaus, mirė profesorius Paolo Bianco. Profesorius buvo vienas iš mezenchiminių kamieninių ląstelių (MKL) tyrimų srities pionierių. Ironiška, tačiau velionis buvo vienas aršiausių termino ,,mezenchiminės kamieninės ląstelės‘‘ priešininkų (Annu. Rev. Cell Dev. Biol. 2014. 30:26.1–26.28), vietoje to jis siūlydavo MKL vadinti skeleto kamieninėmis ląstelėmis. Prisimenu, kokį įspūdį man padarė Prof. P. Bianco pranešimas 2006 metais Kylyje, kamieninių ląstelių vasaros mokykloje (Baltic summer school ,,Stem cell biology‘‘, Kiel, Germany). Tuo metu mano, kaip ir daugelio, supratimas apie MKL rėmėsi ,,supaprastinta‘‘ versija (Cytotherapy. 2005. 8:315–317). Viskas atrodė gana paprastai: MKL turi pasižymėti fibroblastams būdinga morfologija, lipti prie plastiko substrato ir formuoti kolonijas; MKL taip pat turi ekspresuoti tam tikrus paviršiaus žymenis ir sukūrus specifines sąlygas in vitro diferencijuoti chondrogenine, osteogenine ir adipogenine kryptimis. Prof. P. Bianco kategoriškai prieštaravo šiam supaprastintam požiūriui ir darė tai puikiai, kadangi buvo neeilinė, charizmatiška asmenybė. Puikiai prisimenu pirmą įspūdį, kurį patyriau tik įėjęs į auditoriją – ant scenos stovėjo žmogus ir kalbėjo kaip pranašas. Buvo nagrinėjamos tokios subtilios materijos, kaip ląstelių atsinaujinimas (self-renewal), klonavimas, kolonijas formuojantys fibroblastai, diferenciacijos potencialo validavimas in vivo sąlygomis ir t.t. Nepaisant to, kad tuo metu supratau, gal 10-20 % iš viso to, kas buvo pasakyta, mane ,,užkabino‘‘. Grįžęs namo pradėjau  formuoti naują kritinį požiūrį į problemą, ,,supaprastinti‘‘ modeliai daugiau nebetiko. Nuo to laiko visi mano studentai mokosi iš klasikinio P. Bianco ir bendraautorių veikalo apie MKL (Methods in Enzymology. 2006. 419: 117-148).

Matyt, didžiausias mokslinis P. Bianco nuopelnas yra nehemopoetinės kilmės kamieninių ląstelių identifikavimas žmogaus kaulų čiulpų stromoje (Cell. 2007. 131:324–336). Įrodyta, kad šios ląstelės yra atsinaujinančios multipotentinės skeleto kamieninės ląstelės, gebančios generuoti hemopoetinę mikroaplinką. Taip pagaliau buvo atrastos ,,tikrosios‘‘ MKL (kaip minėjome, pats P. Bianco siūlė jas vadinti skeleto kamieninėmis ląstelėmis).

Pastaraisiais metais P. Bianco kartu su kitais iškiliais Italijos kamieninių ląstelių mokslininkais (Elena Cattaneo, Michele De Luca) labai aktyviai įsitraukė į visuomeninę – švietėjišką veiklą. Šių mokslininkų dėka pavyko apsiginti nuo šarlatanų, siūlančių eksperimentiniais duomenimis nepatvirtintą gydymą kamieninėmis ląstelėmis (plačiai nuskambėjęs Stamina  skandalas http://www.isscr.org/home/about-us/news-press-releases/2013/2013/04/10/isscr-voices-concern-as-italian-government-authorizes-unproven-stem-cell-therapy). 2014 metais Paolo Bianco kartu su Elena Cattaneo ir Michele De Luca buvo apdovanoti Tarptautinės kamieninių ląstelių tyrėjų asociacijos premija (Public Service Award).

Šio teksto epigrafas skelbia, kad žvelgti į priekį galime nes stovime ant milžinų pečių. Paolo Bianco yra vienas iš tų milžinų.

Profesorius Paolo Bianco. Šaltinis: http://www.eurostemcell.org/

 

Parengė Augustas Pivoriūnas