Prisimename ketvirtąjį metinį Asociacijos renginį, kur paskaitas skaitė ir su auditorija diskutavo svečiai iš užsienio ir Lietuvos mokslininkai. Renginys, tikimės, paliko gerų įspūdžių ir pažinčių.

Pirmiausia einamuosius Asociacijos reikalus pristatė Vadovas Augustas Pivoriūnas. Pasidžiaugta augančiu narių skaičiumi, stabilia finansine būkle, aptarti tinklapio tobulinimo, ateities konferencijų organizavimo darbai.

Dar kartą norime padėkoti Asociacijos rėmėjams-Lietuvos Mokslo Tarybai, VMTI Inovatyvios medicinos centrui,  UAB „Thermo Fisher Scientific“, UAB Linea Libera, UAB „Nano diagnostika“, UAB Biotecha, UAB Nanodiagnostika, UAB InBio, UAB Northspeed logistics.

Mokslinę renginio dalį pradėjo dr. Peter Ponsaerts iš Belgijos Antverpo universiteto. Jo pranešime “Targeted delivery of immune modulating cytokines into the inflammed CNS: Genetically engineered mesenchymal stem cells for targeted delivery of interleukin-13 in the injured CNS. Distinct M2 polarization states of microglia and macrophages“ buvo nagrinėjamos galimybės ir problematika, kaip priešuždegimiškai veikiantį citokiną pernešti į uždegimo apimtas smegenis panaudojant ir naujausią Cas9, ir kitas technologijas.

Po jo kalbėjusi dr. Tarja Malm iš Kuopio universiteto (Suomija) pasakojo apie Alzheimerio ligos modelius ir mikroglijos auginimą iš iPKL pasitelkiant įvairius molekulinius įrankius. Jos pranešimas vadinosi “Modelling human microglia using iPSCs“.

Trečioji pranešėja, dr. Elena Kozlova (Upsalos universitetas, Švedija) paskaitė pranešimą apie naujai atrandamas galimybes atkurti funkcijas nugaros smegenų sužeidimo vietose: “Bridging the PNS and CNS with stem cells and nanoparticles“.

Po pietų susirinkę išklausėme dr. Alexej Verkhratsky (Mančesterio universitetas, Jungtinė Karalystė) pranešimo “Astrocytes in Alzheimer’s disease: human stem cells open new research frontiers“. Jame mokslininkas atskleidė, koks svarbus astrocitų, kaip esminių CNS homeostazės reguliatorių, vaidmuo ir kaip jų funkcijos sutrikimai prisideda prie neurologinių ligų vystymosi.

Tada pranešimą “Extracellular vesicles from human dental pulp stem cells are promising therapeutic tools against Parkinson‘s disease“ apie saugiai ir efektyviai naudojamas ekstraląstelines pūsleles pristatė dr. Augustas Pivoriūnas (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, Lietuva).

Pagrindinė pranešimo žinia buvo ta, jog suaugusio organizmo kamieninės ląstelės sekretuoja neurodegeneracinių ligų eigą moduliuojančius faktorius, kuriuos įmanoma rinkti, koncentruoti ir suleisti intranasaliai (laboratorinių gyvūnų modeliuose), bei pasiekti išmatuojamo terapinio efekto Parkinsono ligos modelyje.

Dr. Ali Mobasheri (Sarėjaus universitetas, Jungtinė Karalystė) pristatė kito audinio regeneracijos naujoves: kremzlės. Jo pranešime “Proteomic studies of the membranome of chondrocytes, chondroprogenitors and mesenchymal stem cells” parodyta, koks kompleksinis ir išsamus gali būti diagnostikai ir terapijai svarbių molekulių tyrimų spektras sąnario audiniuose ir kurios molekulės gali būti esmingai svarbios, kuriant terapines technologijas.

Toliau Corning kompanijos atstovė dr. Elisabetta Difilippo pranešime “Novel Three-Dimensional Models: Organoid Study and Co-culture for Oncology“ pristatė kompanijos vystomus gaminius tinkamus organoidams auginti, įvairioms kokultūroms ir barjeriniams audiniams modeliuoti.

Po jos kalbėjusi dr. Monika Gasiūnienė (Vilniaus Universitetas, Gyvybės mokslų centras, Biochemijos institutas) pristatė atliktą studiją apie kardiomiogeninės diferenciacijos moduliavimą citokinais. Jie naudojo žmogaus amniono skysčio kilmės kamienines ląsteles. Pranešimas vadinosi: “Application of cytokines for cardiomyogenic differentiation induction of human amniotic fluid-derived mesenchymal stem cells“.

Mokslinę reginio dalį užbaigė dr. Daiva Baltriukienė (Vilniaus Universitetas, Gyvybės mokslų centras, Biochemijos institutas) su pranešimu “Stem cell- and scaffold-based tissue engineering approaches“, kur pasakojo apie ląstelių auginimą metalų jonais sustiprintuose karkasuose, kurie galės būti naudojami kaulų regeneracijoje.

Išklausę pranešimų Asociacijos nariai, studentai ir svečiai skirstytis neskubėjo – dar ilgai diskutavo ir vaišinosi bankete Instituto fojė.

Video siužetas apie konferenciją:

https://www.youtube.com/watch?v=1oa39psUaKw&feature=youtu.be&t=616

Džiaugiamės, kad Konferencijos metu į LKLTA įstojo  16 naujų narių, taigi, Asociacijos narių skaičius išaugo net iki 121 !

 

Manome, kad šių metų renginys pavyko neblogai !

Tikimės kolegų susidomėjimo ir kitais metais !

 

LKLTA pirmininkas ir Valdyba