Rugsėjo 16 dieną, Vilniuje, naujame Jungtinio Inovatyvios medicinos centro pastate, įvyko antroji tarptautinė LKLTA konferencija ,, Fundamentiniai ir taikomieji kamieninių ląstelių tyrimai: naujausios tendencijos ir perspektyvos‘‘. Konferencijoje mokslinius pranešimus skaitė ir diskusijose dalyvavo mokslininkai iš Švedijos, Vokietijos ir Lietuvos. Buvo vykdomos ekskursijos po naujo Jungtinio Inovatyvios medicinos centro laboratorijas. Renginyje dalyvavo 79 klausytojai. Taip pat, konferencijos metu į LKLTA įstojo  27 nauji nariai.

Nepaisant to, kad tuo metu Vilniuje vyko daug įvairių kitų renginių, konferencija sulaukė didžiulio kolegų susidomėjimo.

 

LKLTA pirmininkas ir Valdyba

 

Fotoreportažas

 

 LKLTA valdybos pirmininkė Dr. R. Aldonytė, Dr. B. Giebel, LKLTA pirmininkas Dr. A. Pivoriūnas, Prof. Karl-Eric Magnusson

 

 Konferencijos akimirkos

 

Konferencijos akimirkos

 

 Prof. Karl-Eric Magnusson pranešimas

 

Prof. May Griffith pranešimas

 

Dr. Bernd Giebel pranešimas

 

 Dr. Adomo Bukausko pranešimas

 

 Prof. Rūtos Navakauskienės pranešimas

 

Prof. Kęstučio Sužiedėlio pranešimas

 

 Dr. Eivos Bernotienės pranešimas

 

 Banketas

Your invitation to the Thermo Fisher Scientific Day of Science Register

We hope that you can join us for this year’s Day of Science event: Date: October 5, 2016 Time: 8:00–17:00 Location: Vilnius University Life Sciences Center, Vilnius, Lithuania As an attendee, you’ll benefit from the unique opportunity to see a wide selection of Thermo Fisher Scientific products in one place, at one time: • In the seminar, you’ll learn tips and tricks and understand the latest technologies from our team of in-house technical experts • In the accompanying exhibition, you’ll have a chance to see the products first hand and talk to our team and distribution partners about the best solutions for your work • Site tours, you are welcome to participate in site tours guided by Vilnius University employees around the facilities of Vilnius University Life Sciences Center The products being featured include life sciences, bioproduction, chromatography and mass spectrometry, microbiology, chemicals, general lab equipment and consumables from our Thermo Scientific™, Applied Biosystems™, Invitrogen™, Fisher Scientific™, Gibco™ and Ion Torrent™ brands. Find out more and register your free place »

Lietuvos kamieninių Ląstelių Tyrėjų Asociacija ir Valstybinis Mokslinių tyrimų Institutas Inovatyvios Medicinos Centras kviečia jus dalyvauti konferencijoje „Fundamental and applied stem cell research: novel tendencies and perspectives“.
Konferencijos data – 2016 09 16.

Iki rugsėjo 9-osios registruokitės el. paštu: stemcell@imcentras.lt nurodydami vardą, pavardę ir instituciją.

Daugiau detalių – kvietime.

Laukiame jūsų konferencijoje,

Asociacijos vadovas A. Pivoriūnas

Valdybos pirmininkė R. Aldonytė

Ne kartą minėjome, kad mezenchiminių kamieninių ląstelių (MKL) kilmė ir funkcinis potencialas iki šiol yra aršių diskusijų objektas. Plačiausiai paplitusio požiūrio šalininkai teigia, kad MKL pasižyminčios panašiomis funkcinėmis savybėmis (gebėjimas diferencijuoti į kaulų, riebalų, kremzlės, o kai kurių autorių duomenimis netgi į nemezoderminės kilmės audinius) reziduoja visuose organizmo vaskuliarizuotuose audinuose, perivaskulinėje nišoje. Kai kuriais atvejais MKL netgi buvo tapatinamos su pericitais. Alternatyvaus požiūrio šalininkai (velionis prof. P. Bianco, jo mokiniai ir kolegos) kategoriškai neigia pačio termino ,,MKL‘‘ naudojimo prasmingumą. Šie mokslininkai pirmą kartą eksperimentiškai įrodė, kad kaulų čiulpų stromoje yra nehemopoetinės kilmės atsinaujinančios multipotentinės skeleto kamieninės ląstelės (Cell. 2007. 131:324–336),  http://www.stemcell.lt/?p=468 Autoriai pasiūlė šias ląsteles vadinti skeleto kamieninėmis ląstelėmis. Pristatomoje publikacijoje P. Bianco grupė kompleksiškai palygino MKL išskirtų iš įvairių audinių (riebalinis audinys, oda, raumuo, periosteumas, kaulų čiulpai, amniono skystis, virkštelės kraujas) savybes. Svarbu, kad funkcinis MKL potencialas ( t.y. ląstelių gebėjimas formuoti vienokio ar kitokio tipo audinį) buvo tiriamas naudojant transplantaciją eksperimentiniams gyvūnams, o ne netikslius in vitro diferenciacijos testus. Autorių duomenys rodo, kad įvairių audinių MKL pasižymi skirtingu diferenciaciniu potencialu. Pavyzdžiui, po heterotopinės transplantacijos eksperimentiniam gyvūnui kaulų čiulpų MKL formavo kaulinį audinį ir hematopoetinę mikroaplinką, o raumens audinio-ne. Iš raumens audinio išskirtos MKL neformavo kaulo struktūrų, tačiau puikiai formavo raumens audinį ir t.t.

Taigi, suduotas dar vienas smūgis plačiai paplitusiam požiūriui, kad skirtinguose audiniuose reziduojančios MKL pasižymi universaliomis savybėmis. Priešingai, daugėja duomenų, kad tam tikro audinio perivaskulinėje nišoje reziduoja būtent to audinio pirmtakų ląstelės. Šios ląstelės palaiko audinio reparacijos ir regeneracijos procesus, jos taip pat gali būti inkorporuotos į augančius mikrokraujagyslių tinklus.

 

Plačiau skaitykite čia:

 

http://www.cell.com/stem-cell-reports/abstract/S2213-6711(16)30066-2

 

 

Parengė  Augustas Pivoriūnas

Sveiki Gerbiamieji, 

Kviečiame pasižymėti kalendoriuose datą mūsų Asociacijos metiniam renginiui –  tarptautinei konferencijai „Fundamentiniai ir taikomieji kamieninių ląstelių tyrimai: naujausios tendencijos ir perspektyvos“, kuri vyks šių metų rugsėjo 16 dieną. Konferenciją organizuoja VMTI Inovatyvios medicinos centras ir Lietuvos kamieninių ląstelių tyrėjų asociacija, ji vyks naujajame Jungtiniame Inovatyvios medicinos centre (Santariškių 5, Vilnius). Renginys vyks anglų kalba, jis bus nemokamas Asociacijos nariams ir stojantiems į Asociaciją.

Kartu surengsime ir visuotinį asociacijos narių susirinkimą.

Pranešimus skaitys lektoriai iš Linčiopingo Universiteto (Švedija), Eseno Universitetinės ligoninės (Vokietija), VULSK Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centro, Jungtinio gyvybės mokslų centro, Nacionalinio vėžio instituto.

Renginys jau tampa kasmetiniu ir maloniu įvykiu. Kviečiame dalyvauti ir jau dabar suplanuoti konferencijai laiką.

Registraciją vykdysime rugpjūčio mėnesį.

 

Preliminari programa:

 

 

II-oji tarptautinė konferencija

Fundamentiniai ir taikomieji kamieninių ląstelių tyrimai: naujausios tendencijos ir perspektyvos

Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras

Santariškių g. 5

 Vilnius, 2016-09-16

9:00 – Registracija, kava.

9:30 – Visuotinis LKLTA susirinkimas, einamieji klausimai, ataskaitos.

10:30 – Dr. Karl-Eric Magnusson (Linčiopingo Universitetas, Švedija): “The importance of stem  cell research and an institutional  focus”.

11:00 – Dr. May Grifftih (Linčiopingo Universitetas, Švedija): “Biomimetic materials for enhancing stem cell-based therapies”.

11:45 – Dr. Bernd Giebel (Eseno universitetinė ligoninė, Vokietija): “Mesenchymal stem cell-derived extracellular vesicles, a potential new tool in regenerative medicine”.

12:30 – Pietūs.

14:00 – Dr. Adomas Bukauskas (VULSK Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centras): “Mesenchymal stromal cell infusion for steroid refractory graft versus host disease management / Steroidams atsparios transplantato prieš šeiminininką ligos gydymas mezenchiminėmis ląstelėmis”.

14:30 – Dr. Rūta Navakauskienė (Jungtinis gyvybės mokslų centras): “Human amniotic fluid derived mesenchymal stem cells – insights and perspectives/ Žmogaus vaisiaus vandenų mezenchiminės kamieninės ląstelės – įžvalgos ir perspektyvos”.

15:00 – Dr. Kęstutis Sužiedėlis (Nacionalinis vėžio institutas): “Induced pluripotent cells in cancer research/Indukuotos pliuripotentinės ląstelės vėžinių ląstelių savybių tyrimuose”.

15:30 – Dr. Eiva Bernotienė (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras): “Application of mesenchymal stem cells for the development of biological cardiac pacemaker/Mezenchiminių kamieninių ląstelių panaudojimas kuriant biologinį širdies stimuliatorių”.

16:00 – Dr. Augustas Pivoriūnas (Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras): “Neuroprotective properties of stem cells derived from human exfoliated deciduous teeth/Neuroprotekcinės žmogaus pieninio danties pulpos kamieninių ląstelių savybės”

16:30 – Konferencijos uždarymas. Šventinis banketas.

 

 

 Iki susitikimo!

 

LKLTA Vadovas Augustas Pivoriūnas

LKLTA Valdybos pirmininkė Rūta Aldonytė

Kamieninių ląstelių mokslas tikrai įdomus visuomenei. Sulaukiame daug skambučių – skambina viltingai nusiteikę pacientai, tikėdamiesi išgirsti apie konkrečias galimybes gydyti ligas, padėti po traumų, skambina TV laidos, žiniasklaidos priemonių atstovai, kad komentuotume ir aiškintume mokslo naujienas…Visuomenės susidomėjimas ryškiai juntamas ir pagal jaunimo, moksleivių, net darželinukų susidomėjimą. Daugelis nori patekti į ekskursijas, paskaitas, išgirsti populiariai aiškinamų kamieninių ląstelių, regeneracinės medicinos ir kitų dalykų pagrindų. Mielai, kai tik galime, priimame būsimus profesionalus. Turbūt tikrai nemaža atvykstančių dalis studijuoti rinksis biologiją, mediciną, biotechnologijas… Stengiamės sudominti, suvokdami, kad mokslininkų mūsų šalyje trūksta, o mokslininko prestižas vis dar menkas. Labiausiai šiuo metu galime džiaugtis ir pasakoti apie naujus mokslo ir technologijų slėnių įrengimus: laboratorijas, auditorijas, verslo, klinikos ir mokslo artumą, aplinkos tarpdiscipliniškumą. Tokioje aplinkoje dabar gali dirbti Lietuvos mokslininkai. Štai Inovatyvios Medicinos Centre lankosi moksleivių delegacijos: Kėdainių Aušros progimnazijos, Vilniaus M. Biržiškos gimnazijos moksleiviai. Pokalbiai ir diskusijos įkvepia – auga smalsūs protai, yra kur dirbti ir ką veikti. Ateityje planuojame priimti ir daugiau ekskursijų. Gerų naujienų yra daugiau. Valstybė investuoja į STEAM centrus, Vilniuje toks numatytas Saulėtekio slėnyje. Ten bus atskirai įrengtos laboratorijos ir sudarytos sąlygos mokyklinukams domėtis įvairiausiomis disciplinomis ir net išbandyti save laboratorijose. Vis dėlto, pabuvimas greta dirbančio mokslininko realioje jo darbo aplinkoje irgi nenustos dominti, todėl ir Santaros slėnio institucijose ir visur – tikimės nemažėjančio visuomenės dėmesio. Tai ženklas, kad pamažu tampame išsilavinusia visuomene.

Viena pagrindinių šiuolaikinės ląstelių terapijos problemų yra susijusi su prastu transplantuotų ląstelių išgyvenamumu. Masinė transplantuotų ląstelių žūtis greičiausiai yra susijusi su jų nepakankama integracija į recipiento audinius. Iki šiol, didžioji dalis ikiklinikinių ir klinikinių studijų buvo atliekama  į pažeidimo židinį, šalia jo, arba sistemiškai į kraujotaką suleidžiant transplantuojamų ląstelių suspensiją. Suprantama, kad naudojant tokią taktiką transplantuotų ląstelių integracijos procesas į šeimininko audinius vyksta neefektyviai. Problema tampa ypač aktuali vystant naujas nervinio audinio regeneravimo strategijas. Skiriamos dvi pagrindinės priežastys: itin didelis neuronų ,,jautrumas‘‘, antra-būtinybė pilnavertiškai integruotis į recipiento neuronų tinklus. Todėl dabartiniu metu, transplantuojamas ląsteles siūloma integruoti į audinio struktūrą imituojančius karkasus, tokiu būdu palengvinant jų išgyvenamumą transplantacijos metu, bei tolimesnę integraciją į recipiento audinius.

Naudodami šią strategiją, mokslininkai žmogaus neuronus (generuotus iš pliuripotentinių kamieninių ląstelių) inkorporavo į trimačius mikrotopografinius karkasus. Svarbu, kad buvo galima kryptingai reguliuoti fiziko-cheminius šių karkasų parametrus, taip nustatant optimalias nervinių tinklų generavimo sąlygas. Toks auginimo būdas ženkliai pagerino funkcines neuronų savybes. Svarbiausia, kad po transplantavimo eksperimentiniams gyvūnams, neuronų išgyvenamumas konstruktuose buvo 38 kartus didesnis už ląstelių, kurios buvo transplantuotos tradiciniu būdu.

Ši technologija pagreitins naujų nervinio audinio regeneravimo strategijų kūrimą.

 

Plačiau skaitykite čia:

 

http://www.nature.com/ncomms/2016/160317/ncomms10862/full/ncomms10862.html

 

 

Parengė  Augustas Pivoriūnas

Mokslininkai sukūrė ir sėkmingai išbandė naujos kartos integruotą audinių ir organų spausdintuvą (integrated tissue–organ printer, ITOP), kurio pagalba galima sėkmingai generuoti funkcionalius kaulų, raumenų ir kremzlės audinius. Svarbu, kad naujai suformuotos audinių struktūros buvo stabilios. Viena pagrindinių audinių inžinerijos problemų yra susijusi su nepakankamu naujų audinių konstruktų (ypač jų giluminių sluoksnių) aprūpinimu maisto medžiagomis. Šios problemos sprendimui studijos autoriai į audinių konstruktus inkorporavo mikrokanalėlius, tokiu būdu ženkliai pagerėjo ląstelių išgyvenamumas giluminiuose audinio sluoksniuose. Šie naujai atspausdinti audiniai buvo sėkmingai transplantuoti eksperimentiniams gyvūnams. Svarbu, kad recipiento kraujagyslės ir nervai po kurio laiko ,,įauga‘‘ į transplantuotą audinį, tokiu būdu pasiekiama pilnavertė integracija.

Sekantis žingsnis – naujos technologijos klinikiniai tyrimai.

 

 

Atspausdintas apatinio žandikaulio fragmentas (kairė) ir ausis (Wake Forest Institute for Regenerative Medicine).

Šaltinis: http://www.nytimes.com/2016/02/22/science/its-possible-to-grow-a-3-d-printed-ear-on-a-mouses-back.html?smid=tw-share&_r=0

 

 

 

Plačiau skaitykite čia:

 

http://www.nature.com/nbt/journal/vaop/ncurrent/full/nbt.3413.html

 

 

Parengė  Augustas Pivoriūnas

Mokslininkai tyrinėjantys žmogaus mezenchimines stromos ląsteles (dar vadinamos mezenchiminėmis kamieninėmis ląstelėmis, MKL) pastoviai susiduria su šių ląstelių ,,identiteto‘‘ problema. Pagrindinė šios problemos priežastis-iki šiol nežinomi specifiniai žymenys, būdingi tik MKL. Pavyzdžiui, dabartiniu metu naudojami paviršiaus žymenų rinkiniai nepadeda atskirti MKL nuo fibroblastų. Todėl pristatomo tyrimo autoriai ieškojo specifinių epigenetinių žymenų, kurie padėtų atskirti MKL nuo fibroblastų, taip pat leistų nustatyti šių ląstelių kilmę, t.y. iš kokio audinio jos buvo išskirtos. Šiuo tikslu buvo tiriamas 190 specifinių  DNR sričių metilinimas 34 pirmininėse MKL linijose. Tyrimo rezultatai padėjo identifikuoti epigenetinius žymenis padedančius nesunkiai atskirti MKL ir fibroblastus, taip pat kaulų čiulpų ir riebalinio audinio MKL.

Šie tyrimai turi didelę praktinę taikomąją vertę, kadangi padeda greitai ir nesudėtingai identifikuoti, bei charakterizuoti MKL populiacijas.

 

Plačiau skaitykite čia:

http://www.cell.com/stem-cell-reports/abstract/S2213-6711(16)00020-5?elsca1=etoc&elsca2=email&elsca3=2213-6711_20160209_6_2_&elsca4=Cell%20Press

 

 

Parengė  Augustas Pivoriūnas

α-sinukleino baltymas (α-synuclein) yra svarbus patogenetinis Parkinsono ligos veiksnys. Pažeistos ląstelės produkuoja neteisingos konformacijos α-sinukleino baltymus, kurie egzocitozės būdu patenka į tarpląstelinę erdvę ir formuoja neurotoksiškus agregatus. Nustatyta, kad defektiniai α-sinukleino baltymai gali būti transportuojami į įvairias anatomines centrinės nervų sistemos (CNS) sritis. Tikslus šio proceso mechanizmas nėra žinomas (yra duomenų, kad transportą gali vykdyti egzosomos), tačiau neabejotina, kad jis yra svarbus neurodegeneracinio proceso plitimui.

Pastaraisiais metais daugėja duomenų apie neuroprotekcinį mezenchiminių kamieninių ląstelių (MKL) poveikį. Pristatomo straipsnio autoriai nustatė, kad MKL blokuoja α-sinukleino baltymo patekimą į neuronus ir taip apsaugo juos nuo toksinio poveikio. Nustatyta, kad MKL sekretuoja galektiną-1 (galectin-1), šis baltymas jungiasi su neuronų NMDA receptoriais ir taip blokuoja  toksiškų α-sinukleino agregatų patekimą į neuronus.

Šie tyrimai gali būti naudingi kuriant naujus neurodegeneracinių ligų terapijos metodus.

 

Plačiau skaitykite čia:

 http://www.cell.com/cell-reports/abstract/S2211-1247(15)01531-4

 

Parengė  Augustas Pivoriūnas