Mokslininkai sukūrė ir sėkmingai išbandė naujos kartos integruotą audinių ir organų spausdintuvą (integrated tissue–organ printer, ITOP), kurio pagalba galima sėkmingai generuoti funkcionalius kaulų, raumenų ir kremzlės audinius. Svarbu, kad naujai suformuotos audinių struktūros buvo stabilios. Viena pagrindinių audinių inžinerijos problemų yra susijusi su nepakankamu naujų audinių konstruktų (ypač jų giluminių sluoksnių) aprūpinimu maisto medžiagomis. Šios problemos sprendimui studijos autoriai į audinių konstruktus inkorporavo mikrokanalėlius, tokiu būdu ženkliai pagerėjo ląstelių išgyvenamumas giluminiuose audinio sluoksniuose. Šie naujai atspausdinti audiniai buvo sėkmingai transplantuoti eksperimentiniams gyvūnams. Svarbu, kad recipiento kraujagyslės ir nervai po kurio laiko ,,įauga‘‘ į transplantuotą audinį, tokiu būdu pasiekiama pilnavertė integracija.

Sekantis žingsnis – naujos technologijos klinikiniai tyrimai.

 

 

Atspausdintas apatinio žandikaulio fragmentas (kairė) ir ausis (Wake Forest Institute for Regenerative Medicine).

Šaltinis: http://www.nytimes.com/2016/02/22/science/its-possible-to-grow-a-3-d-printed-ear-on-a-mouses-back.html?smid=tw-share&_r=0

 

 

 

Plačiau skaitykite čia:

 

http://www.nature.com/nbt/journal/vaop/ncurrent/full/nbt.3413.html

 

 

Parengė  Augustas Pivoriūnas

Mokslininkai tyrinėjantys žmogaus mezenchimines stromos ląsteles (dar vadinamos mezenchiminėmis kamieninėmis ląstelėmis, MKL) pastoviai susiduria su šių ląstelių ,,identiteto‘‘ problema. Pagrindinė šios problemos priežastis-iki šiol nežinomi specifiniai žymenys, būdingi tik MKL. Pavyzdžiui, dabartiniu metu naudojami paviršiaus žymenų rinkiniai nepadeda atskirti MKL nuo fibroblastų. Todėl pristatomo tyrimo autoriai ieškojo specifinių epigenetinių žymenų, kurie padėtų atskirti MKL nuo fibroblastų, taip pat leistų nustatyti šių ląstelių kilmę, t.y. iš kokio audinio jos buvo išskirtos. Šiuo tikslu buvo tiriamas 190 specifinių  DNR sričių metilinimas 34 pirmininėse MKL linijose. Tyrimo rezultatai padėjo identifikuoti epigenetinius žymenis padedančius nesunkiai atskirti MKL ir fibroblastus, taip pat kaulų čiulpų ir riebalinio audinio MKL.

Šie tyrimai turi didelę praktinę taikomąją vertę, kadangi padeda greitai ir nesudėtingai identifikuoti, bei charakterizuoti MKL populiacijas.

 

Plačiau skaitykite čia:

http://www.cell.com/stem-cell-reports/abstract/S2213-6711(16)00020-5?elsca1=etoc&elsca2=email&elsca3=2213-6711_20160209_6_2_&elsca4=Cell%20Press

 

 

Parengė  Augustas Pivoriūnas

α-sinukleino baltymas (α-synuclein) yra svarbus patogenetinis Parkinsono ligos veiksnys. Pažeistos ląstelės produkuoja neteisingos konformacijos α-sinukleino baltymus, kurie egzocitozės būdu patenka į tarpląstelinę erdvę ir formuoja neurotoksiškus agregatus. Nustatyta, kad defektiniai α-sinukleino baltymai gali būti transportuojami į įvairias anatomines centrinės nervų sistemos (CNS) sritis. Tikslus šio proceso mechanizmas nėra žinomas (yra duomenų, kad transportą gali vykdyti egzosomos), tačiau neabejotina, kad jis yra svarbus neurodegeneracinio proceso plitimui.

Pastaraisiais metais daugėja duomenų apie neuroprotekcinį mezenchiminių kamieninių ląstelių (MKL) poveikį. Pristatomo straipsnio autoriai nustatė, kad MKL blokuoja α-sinukleino baltymo patekimą į neuronus ir taip apsaugo juos nuo toksinio poveikio. Nustatyta, kad MKL sekretuoja galektiną-1 (galectin-1), šis baltymas jungiasi su neuronų NMDA receptoriais ir taip blokuoja  toksiškų α-sinukleino agregatų patekimą į neuronus.

Šie tyrimai gali būti naudingi kuriant naujus neurodegeneracinių ligų terapijos metodus.

 

Plačiau skaitykite čia:

 http://www.cell.com/cell-reports/abstract/S2211-1247(15)01531-4

 

Parengė  Augustas Pivoriūnas

Žinoma, kad riebalinio audinio stromos ląstelės (dar vadinamos riebalinio audinio mezenchiminėmis kamieninėmis ląstelėmis) pasižymi priešuždegiminiu veikimu. Tačiau, ar donoro nutukimo laipsnis įtakoja jo riebalinio audinio kamieninių ląstelių funkcines savybes? Žurnale Stem Cells pristatomas tyrimas, kurio metu buvo lyginamas lieknų ir nutukusių donorų kamieninių ląstelių terapinis poveikis žiurkėms sergančioms eksperimentiniu encefalomielitu (išsėtinės sklerozės modelis). Nustatyta,  kad nutukusių donorų kamieninių ląstelių priežuždegiminis poveikis buvo žymiai silpnesnis. Šie rezultatai turi svarbią praktinę reikšmę, kadangi ateityje padės geriau parinkti kamieninių ląstelių donorus.

 

Plačiau skaitykite čia:

 

http://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/stem.2272/abstract

 

Parengė  Augustas Pivoriūnas

2015.12.12 LRT laidoje Mokslo ekspresas buvo pasakojama  apie VMTI Inovatyvios medicinos centro mokslininkų vykdomus Nacionalinės mokslo programos ,,Sveikas senėjimas“ projektus.  Vienas iš projektų tyrinėja žmogaus kamieninių ląstelių sekretuojamų egzosomų poveikį neurodegeneracijos procesui. Tikimasi, kad šie tyrimai prisidės prie naujų terapijos metodų kūrimo.

Plačiau:

http://www.delfi.lt/video/laidos/mokslo-ekspresas/mokslo-ekspresas-sveikas-senejimas.d?id=69825174

 

Parengė Augustas Pivoriūnas

 

,,If I have seen further, it is by standing on the shoulders of giants‘‘

 I. Newton

 

Neseniai sužinojome, kad staiga, sulaukęs tik 60 metų amžiaus, mirė profesorius Paolo Bianco. Profesorius buvo vienas iš mezenchiminių kamieninių ląstelių (MKL) tyrimų srities pionierių. Ironiška, tačiau velionis buvo vienas aršiausių termino ,,mezenchiminės kamieninės ląstelės‘‘ priešininkų (Annu. Rev. Cell Dev. Biol. 2014. 30:26.1–26.28), vietoje to jis siūlydavo MKL vadinti skeleto kamieninėmis ląstelėmis. Prisimenu, kokį įspūdį man padarė Prof. P. Bianco pranešimas 2006 metais Kylyje, kamieninių ląstelių vasaros mokykloje (Baltic summer school ,,Stem cell biology‘‘, Kiel, Germany). Tuo metu mano, kaip ir daugelio, supratimas apie MKL rėmėsi ,,supaprastinta‘‘ versija (Cytotherapy. 2005. 8:315–317). Viskas atrodė gana paprastai: MKL turi pasižymėti fibroblastams būdinga morfologija, lipti prie plastiko substrato ir formuoti kolonijas; MKL taip pat turi ekspresuoti tam tikrus paviršiaus žymenis ir sukūrus specifines sąlygas in vitro diferencijuoti chondrogenine, osteogenine ir adipogenine kryptimis. Prof. P. Bianco kategoriškai prieštaravo šiam supaprastintam požiūriui ir darė tai puikiai, kadangi buvo neeilinė, charizmatiška asmenybė. Puikiai prisimenu pirmą įspūdį, kurį patyriau tik įėjęs į auditoriją – ant scenos stovėjo žmogus ir kalbėjo kaip pranašas. Buvo nagrinėjamos tokios subtilios materijos, kaip ląstelių atsinaujinimas (self-renewal), klonavimas, kolonijas formuojantys fibroblastai, diferenciacijos potencialo validavimas in vivo sąlygomis ir t.t. Nepaisant to, kad tuo metu supratau, gal 10-20 % iš viso to, kas buvo pasakyta, mane ,,užkabino‘‘. Grįžęs namo pradėjau  formuoti naują kritinį požiūrį į problemą, ,,supaprastinti‘‘ modeliai daugiau nebetiko. Nuo to laiko visi mano studentai mokosi iš klasikinio P. Bianco ir bendraautorių veikalo apie MKL (Methods in Enzymology. 2006. 419: 117-148).

Matyt, didžiausias mokslinis P. Bianco nuopelnas yra nehemopoetinės kilmės kamieninių ląstelių identifikavimas žmogaus kaulų čiulpų stromoje (Cell. 2007. 131:324–336). Įrodyta, kad šios ląstelės yra atsinaujinančios multipotentinės skeleto kamieninės ląstelės, gebančios generuoti hemopoetinę mikroaplinką. Taip pagaliau buvo atrastos ,,tikrosios‘‘ MKL (kaip minėjome, pats P. Bianco siūlė jas vadinti skeleto kamieninėmis ląstelėmis).

Pastaraisiais metais P. Bianco kartu su kitais iškiliais Italijos kamieninių ląstelių mokslininkais (Elena Cattaneo, Michele De Luca) labai aktyviai įsitraukė į visuomeninę – švietėjišką veiklą. Šių mokslininkų dėka pavyko apsiginti nuo šarlatanų, siūlančių eksperimentiniais duomenimis nepatvirtintą gydymą kamieninėmis ląstelėmis (plačiai nuskambėjęs Stamina  skandalas http://www.isscr.org/home/about-us/news-press-releases/2013/2013/04/10/isscr-voices-concern-as-italian-government-authorizes-unproven-stem-cell-therapy). 2014 metais Paolo Bianco kartu su Elena Cattaneo ir Michele De Luca buvo apdovanoti Tarptautinės kamieninių ląstelių tyrėjų asociacijos premija (Public Service Award).

Šio teksto epigrafas skelbia, kad žvelgti į priekį galime nes stovime ant milžinų pečių. Paolo Bianco yra vienas iš tų milžinų.

Profesorius Paolo Bianco. Šaltinis: http://www.eurostemcell.org/

 

Parengė Augustas Pivoriūnas

 

Trimačio spausdinimo technologijos padeda tinkamai ,,sudėlioti‘‘ ląsteles formuojamame audinyje. Žurnale Biofabrication paskelbtas tyrimas rodo, kad šią technologiją taip pat galima sėkmingai taikyti formuojant trimates struktūras iš embrioninių kamieninių ląstelių.

 

Plačiau skaitykite čia:

 

http://iopscience.iop.org/article/10.1088/1758-5090/7/4/044101/meta;jsessionid=24554F08EBBE2256304578CD955CC236.c3.iopscience.cld.iop.org

 

http://phys.org/news/2015-11-scientists-d-method-capable-highly.html

 

Parengė  Augustas Pivoriūnas

Žymus kamieninių ląstelių tyrėjas ir tinklaraštininkas Prof. Paul Knoepfler rekomenduoja 10 geriausių interneto resursų apie kamienines ląsteles:

http://www.ipscell.com/2015/06/top-10-stem-cell-websites/

 

Parengė  Augustas Pivoriūnas

Ilgą laiką buvo nesutariama, ar žmogaus embrioninės kamieninės ląstelės (EKL) ir indukuojamos pliuripotentinės ląstelės (iPL) yra funkciškai lygiavertės. Pristatomoje publikacijoje mokslininkai panaudojo dvi EKL linijas, iš kurių joms diferencijavus buvo generuotos iPL linijos. Detalūs molekuliniai ir funkciniai tyrimai parodė, kad tos pačios kilmės EKL ir iPL yra funkciškai lygiavertės. Taigi, skirtingas EKL ir iPL linijų savybes daugiausiai lemia jų genotipo skirtumai.

Šie duomenys yra svarbūs, kadangi pagreitins iPL technologijų introdukavimą į klinikinę praktiką.

 

 

Plačiau skaitykite čia:

 

http://www.nature.com/nbt/journal/vaop/ncurrent/full/nbt.3388.html

 

http://www.the-scientist.com/?articles.view/articleNo/44356/title/Stem-Cell-Similarities/#.VjfcYbQtHSc.twitter

 

Parengė  Augustas Pivoriūnas