Dešimtoji jubiliejinė Lietuvos Kamieninių Ląstelių Tyrėjų Asociacijos konferencija
Dešimtoji jubiliejinė Lietuvos Kamieninių Ląstelių Tyrėjų Asociacijos konferencija vyko šių metų Spalio 24-25 dienomis Vilniaus senamiestyje, “Domus Maria” viešbutyje. Susirinko gausus būrys svečių, iš įvairių šalių mokslo institucijų bei Lietuvos atvyko 16 puikių pranešėjų dirbančių kamieninių ląstelių, jų terapinio panaudojimo, audinių inžinerijos ir regeneracinės medicinos srityse. Šio neeilinio suvažiavimo centre buvo naujausios tendencijos ir panaudojimo sritys bei galimybės.
Suvažiavimą pradėjome visuotiniu susirinkimu, kur Asociacijos vadovas dr. Augustas Pivoriūnas apžvelgė praėjusius metus ir pakvietė klausytis mokslinių pranešimų.
Mokslinę dalį pradėjo prof. Alexei Verkhratsky iš Mančesterio Universiteto Jungtinėje karalystėje. Jo pristatyta tema apie neseniai jo ir kolegų atrastą naują žmogaus centrinės nervų sistemos komunikacijos su periferiniais organais kelią, kuris seka aksonų kamienais ir pasiekia įnervuojamus organus. Tačiau tai ne nervinis impulsas, o cerebrospinalinio skysčio pernešamos molekulės. Nors dar nežinoma, kodėl ir kam susiformavo šis ryšys, tačiau jo atradimas iš tiesų sukrečia visą anatomijos ir fiziologijos mokslą.
Kita pranešėja Dr. Urtė Neniškytė iš Vilniaus Universiteto Gyvybės Mokslų Centro atskleidė naujausius jų grupės atradimus, t.y. skirtingus transkriptomo profilius įvairiose besivystančių smegenų sinapsėse, kurie apsprendžia sinapsių likimus.
Dr. Zaal Kokaia iš Lundo Universiteto, Kamieninių ląstelių centro, pristatė naujus ir labai intriguojančius duomenis apie ląstelių perprogramavimą insulto pažeidimo zonoje (tiksliau, visai greta jos). Jų gauti rezultatai leidžia tikėtis, kad tam tikros zonos neuronus galima išgelbėti genetiškai perprogramuojant.
Dr. Augustas Pivoriūnas iš Inovatyvios Medicinos Centro Vilniuje pasakojo apie ekstraląstelinių vezikulių produkcijos apimčių didinimą. Jau žinoma, kad veikiant šiomis vezikulėmis yra tikimybė pakeisti Parkinsono ligos eigą, tačiau gydymui reikia didelio kiekio ir tinkamai pagamintų vezikulių.
Dr. André Görgens iš Karolinska Instituto, Švedijoje pristatė jų naudojamas technologijas ekstraląstelinėms vezikulėms tikslingai gaminti, t.y. kaip įdarbinti ląsteles supakuoti tam tikros sudėties vezikules, kurios vėliau galėtų tapti terapiniu ir diagnostiniu įrankiu.
Dr. Dmitry Lim iš Rytų Pjemonto Universiteto Italijoje, pristatė jų laboratorijoje naudojamą modelį iš šlapimo kilmės kamieninių ląstelių. Sukūrę Ataksijos Telangiektazijos susirgimo modelį jie tyrė baltymų, kurie būtent šios ligos pacientų organizme yra mutavę, elgesį ir specifinę konfigūraciją, kuri trukdo pilnaverčiam mitochondrijų ir endoplazminio tinklo ryšiui.
Vėliau kalbėjęs dr. Mindaugas Stoškus iš Vilniaus Universiteto Santaros Klinikų pristatė CD19 CAR-T ląstelių paruošimo gydymo vietoje, greta paciento, technologijas ir jų atliktų terapijos atvejų statistiką. Toks gydymas puikiai pasiteisino Santaros Klinikų kontekste.
Tuomet atėjo dr. Carlo Alberto Paggi iš Tventės Universiteto eilė papasakoti apie chondrocitų diferencijavimą iš indukuotų pluripotentinių ląstelių, veikiant biomechanine stimuliacija.
Pranešimus pirmąją dieną užbaigė dr. Paul Bourgine iš Lundo Universiteto, papasakojęs apie žmogaus kaulų (mini) inžineriją in vivo leukemijos modeliavimui.
Antros dienos pranešimus pradėjo dr. Emma Hammarlund iš Lundo Universiteto, kurios pranešimo tema buvo apie hipoksijos zonas makroorganizmuose, kuriose išsaugomas kamieniškumas. Be to, pranešėja kėlė klausimą apie pačią normoksijos ir hipoksijos sąvoką bei apie istorinius deguonies lygius mūsų planetos istorijoje.
Dr. Claudine Kieda iš Karo Medicinos Instituto Varšuvoje kalbėjo apie su hipoksija susijusias situacijas ir kaip lokali angiogenezė ir imuninės sistemos aktyvumas reguliuojami tumoro supresoriais, t.y. kad deguonies deficitas tumoro audiniuose pagal pranešėjos teoriją tik pagerina vėžinių ląstelių kamieniškumą.
Dr. Eiva Bernotienė iš Inovatyvios Medicinos Centro Vilniuje pristatė platų pranešimą apie sąnarinės kremzlės regeneracines technologijas. Didžioji dalis rezultatų buvo pasiekti Instituto mokslininkų Regeneracinės medicinos skyriuje su plačiu tarptautinių partnerių tinklu.
Po pietų pertraukos antrąją dieną pranešimą pristatė dr. Sylvia de Bruin iš Molecular Devices įmonės. Pranešimo tema “Ląstelių kultūrų ateitis: kaip 3D kultūrų kompleksiškumą pasitelkti patikimiems ir transliuojamiems mokslo rezultatams”. Pranešimas sulaukė daug praktinių klausimų.
Toliau kalbėjęs dr. Tommaso Serchi iš Mokslo ir Technologijų Instituto Luksemburge klausė: “Kvėpuoti ar nekvėpuoti”, bei pristatė naujausias technologijas, kurios naudojamos in vitro toksikologiniams tyrimams.
Dr. Sabina Jančiauskiene iš Hanoverio Aukštosios Medicinos mokyklos kalbėjo apie regeneracijos procesų sutrikimus, kurie susiję su ūmios fazės baltymo alfa-1-antitripsino trūkumu. Įdomus pranešimas apie tai, kaip baltymai turi daug funkcijų ir taikinių.
Galiausiai iš Trinity Kolegijos Dubline atvykęs Dr. Michael Monaghan kalbėjo apie elektrinės stimuliacijos ir makrofagų poveikį iš indukuotų pluripotentinių ląstelių išaugintiems širdies audiniams. Labai įdomus pranešimas konferencijos pabaigai visus prikaustė ilgai diskusijai.
Dvi dienas salės prieigose vyko mūsų rėmėjų ThermoFisher Scientific, Linea Libera, Nanodiagnostika, Laborama bei Labochema produkcijos pristatymas. Be to, dėkojame didžiajam rėmėjui – Lietuvos Mokslo Tarybai, be kurios paramos negalėtume tokio renginio surengti.
Konferencija dar kartą įrodė, kad dėmesys kamieninės ląstelėms nemažėja, įgauna naujų aspektų ir krypčių, ir kad kasmetinis susirinkimas bei naujausių tendencijų pristatymas Lietuvos mokslininkams neša didžiulę naudą ir teigiamus pokyčius.